Apie žmogaus ir visuomenės stuburą

Jonas Girskis turi trijų specialybių licencijas ir dirba gydytoju neurologu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju ir yra manualinės terapijos specialistas. 1995 metais jis įkūrė stuburo gydymo centrą ir jam vadovauja iki dabar. Nuolat dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skaito pranešimus raumenų ir kaulų sistemos klausimais, yra daugelio straipsnių, mokslo ir populiarinamųjų leidinių autorius, televizijos ir radijo laidų pašnekovas. Ši knyga – tai tarytum medicininės veiklos patirties analizė.

Knygos tikslas – patarti skaitytojui, kaip tapti puikiu savo kūno vadybininku. Stebuklus  juk daro ne aiškiaregiai, ne naujausios medicinos mokslo technologijos. Stebuklai – mes patys, jie mumyse! Technologijos duoda tik raktą nuo durų, už kurių tie stebuklai slepiasi. Gydytojo pareiga – išmokyti pacientą šituo raktu naudotis! Tik nuoširdus gydytojo bendravimas, medicinos žinios, paremtos šiuolaikiniu mokslu, ilgametė darbo patirtis ir jos analizė lemia gydymo galią. O ypač – gydytojo ir paciento tikėjimas tuo, ką jie abu daro. Gydytojas visuomet turi kurstyti paciento tikėjimą ir pasitikėjimą savo organizmo rezervais.

„Apie žmogaus ir visuomenės stuburą“ – plačiajam skaitytojų sluoksniui skirta knyga apie žmogaus raumenų ir kaulų sistemą ir neatsiejamą jos ryšį su centrine nervų sistema, kuri neretai yra žmogaus santykių su visuomene veidrodis. Rašydamas apie visuomenę, autorius bando atsakyti į labai svarbų klausimą – ar ligų užuomazgos slepiasi tik mūsų kūne ir dvasioje, o gal jos kartais ir aplinkoje, kurioje vyrauja iškreipti žmonių tarpusavio santykiai ir savanaudiški žmonių santykiai su gamta. Jo manymu, tokie pakrikę santykiai skatina ligų ir slopina organizmo savigydos pradus.

Autorius akcentuoja, kad žmonijos rūpesčiai prasidėjo jau tada, kai buvo sumeistrauta kėdė ir ratas. Tai iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą: be akivaizdžios naudos, jie padarė ir negrįžtamą žalą – žmonės ėmė mažiau judėti, atsirado kūno judesių badas. Civilizacijos progreso rezultatas – kėdė – pakylėjo žmogų nuo žemės, sutrikdė jo kūno biomechaniką. O ratas (tiksliau – keturi ratai) prirakino žmogų prie tos kėdės. Taigi civilizacija atsisuko prieš žmogų – tapo judesio priešu, nugaros skausmas tapo žmonijai rykšte. Taip pat civilizacijos procesas paveikė žmonių santykius, o šie – žmogaus centrinę nervų sistemą, versdami ją nuolat įsitempti.

Pradėdami gydyti raumenų ir kaulų sistemą, turėtume atsiminti, kad viena svarbiausių jos funkcijų – judėjimas! Todėl ir pagrindinis iš visų taikomų jos gydymo metodų yra judesys. Tai tarsi nematoma organizmo vaistinė. Be to, gydymo poveikiui sustiprinti dar reikalinga kantrybė ir laikas. Kartais net negalime įsivaizduoti, kokią gydomąją galią turi natūralus judesys!

Ši knyga yra pirmas tokio pobūdžio veikalas, kuriame apie stuburą ir disko išvaržą kalbama neišplėšus jų iš visos raumenų ir kaulų sistemos konteksto.

Tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose įvairūs fiziniai pratimai taikomi jau labai seniai – ne tik ligoms gydyti, bet ir siekiant užkirsti joms kelią, palaikyti gerą savijautą. Senovės graikai davė pradžią olimpinėms žaidynėms, kurių nugalėtojai buvo šlovinami už išskirtines fizines galias. Nuo seno žmogaus sveikatos ir grožio supratimas buvo siejamas su gražiomis kūno formomis, taisyklinga laikysena, t. y. su  raumenų ir kaulų sistema. Laikysena yra svarbi ne vien išvaizdai, bet ir vidaus organų nepriekaištingai veiklai užtikrinti, savijautai. Posakis „Sveikame kūne –sveika siela“ tai patvirtina.